Instruktažai, amunicijos patikrinimai, raportai, užduotys – tokia buvo žygio pradžia. Balta apranga užsimaskavę jaunieji šauliai takais ir pusnynais patraukė Vyžuonų miestelio link. Atrodė, kad didelių staigmenų žygeiviams neiškils, tačiau priemiesčio eglynuose buvo surengtos kelios pasalos. Visa laimė, kad jaunieji šauliai tokiems iššūkiams buvo pasirengę ir „užpuolikus“ ne tik atrėmė, bet privertė pasiduoti. Vėliau žygis kiek sulėtėjo, nes teko imtis dar įmantresnių saugumo priemonių. Po penkių valandų pasiektas Vyžuonų miestelis. Čia žygeiviai apžiūrėjo buvusio dvaro pastatus ir paminklą Laisvei. Ties paminklu, papuoštu šauliška atributika, apsistojo. Sugiedojo Tautišką giesmę, aptarė ir įvertino žygį, pasidalijo dar karštais įspūdžiais. Prieš išsiskirstydami žygeiviai pasivaišino karšta arbata ir koše, kuri šį kartą buvo dar skanesnė. Galbūt ją pagardino žygio kilometrai, o gal dėl to, kad buvo išties šventinė?