Lapkričio 8 d. Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos šaulių sąjungos veiklos modelį, padidindamas jos indėlį valstybės gynybos struktūroje.
„Mes tikrai labai džiaugiamės, kad ne vieną mėnesį vykusios diskusijos pasiekė finišą ir buvo priimta nauja Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo redakcija, kuri įgalins šaulius dar efektyviau judėti į priekį. Naujasis įstatymas išplės Šaulių sąjungos veiklas, atvers naujas galimybes ne tik šauliams, bet ir suteiks dar daugiau laisvės žmonėms prisidėti prie nacionalinio saugumo. Tikrai esame labai dėkingi Seimo sudarytai darbo grupei, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei visiems prisidėjusiems rengiant visus šiuos pakeitimus.“,- sako plk. Albertas Dapkus.
Pagal įstatymą, Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija.
Naujos redakcijos įstatyme numatytos naujos šaulių rūšys. Be dabar veikiančių kovinių ir jaunųjų šaulių, galės būti kuriami komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai, atsiras neginkluoto pasipriešinimo šauliai.
Karo atveju ginkluotųjų pajėgų dalimi taps ne tik koviniai šauliai, bet ir LŠS vado sudaryti komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai.
„Šiuo metu apie 3 tūkst. šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose komendatiniuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, tačiau plačiau tokių vienetų veikla nebuvo aiškiai reglamentuota, todėl buvo tikslinga įstatymiškai reglamentuoti LŠŠ ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiklą, juos apskaityti, žinoti, kiek ir kur LŠS turi tokių pajėgumų, kaip juos integruoti į kariuomenę taikos ir karo metu“, – tvirtino NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad karo padėties metu LŠS dalyvaus valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.
Neginkluoto pasipriešinimo šauliai teiks pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, organizuos ir vykdys neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
Pagal priimtą projektą, stiprinant šaulių pasirengimą, būtų steigiamas mokymo centras.
Reglamentuota, kad LŠS vadu galės būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės rezerve atliekantis karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijoje esantis atsargos karys, ne mažiau kaip šešis mėnesius pats buvęs šauliu.
Vadas skiriamas trejiems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Dar viena patvirtina naujovė – LŠS veiklos koordinavimo taryba. Ją formuos Vyriausybė iš įvairių institucijų pasiūlytų atstovų. Ši taryba spręs sąjungos strateginius klausimus, vertintų jos veiklą, teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių
BNS inf.