Kovo 5 d. šauliai paminėjo vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio mirties 90-ąsias metines.
Užaugęs lenkiškoje šeimoje, bet suvokęs esąs lietuvis V. Putvinskis nusprendė mokytis lietuvių kalbos, tapo aktyviu kovoju prieš spaudos draudimą. Žemaitijoje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo centrą, o savo dvare Pavėžupyje – mokyklą valstiečiams ir jų vaikams, pats mokytojavo. 1919 m. birželio 27 d. Kaune su rašytoju, keliautoju Matu Šalčiu įkūrė Šaulių sąjungą, parengė jos įstatus, programą, iki 1922 m. organizacijai vadovavo.
Sau ir kitiems kėlė aukštus tikslus, savo pavyzdžiu skatino gyventi tarnaujant kilnioms idėjoms: „Idealas, kad visa tauta taptų dvasios aristokratija, kad visi būtų tėvynės gynėjai“, ‑ teigė V. Putvinskis, o prieš pat mirtį gydytojui pasakė: „Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…”
Šaulių sąjungos įkūrėjas paliko nemaža straipsnių, filosofinio pobūdžio tekstų, grožinės literatūros kūrinių, parašytų itin vaizdžiai, bet paprastai, suprantamai, gražia literatūrine kalba.
Dar ir šiandien šauliai laikosi dešimties įsakų, parašytų V. Putvinskio: gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
1928 m. V. Putvinskis buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, garbės ženklu „Šaulių žvaigždė.
Užaugęs lenkiškoje šeimoje, bet suvokęs esąs lietuvis V. Putvinskis nusprendė mokytis lietuvių kalbos, tapo aktyviu kovoju prieš spaudos draudimą. Žemaitijoje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo centrą, o savo dvare Pavėžupyje – mokyklą valstiečiams ir jų vaikams, pats mokytojavo. 1919 m. birželio 27 d. Kaune su rašytoju, keliautoju Matu Šalčiu įkūrė Šaulių sąjungą, parengė jos įstatus, programą, iki 1922 m. organizacijai vadovavo.
Sau ir kitiems kėlė aukštus tikslus, savo pavyzdžiu skatino gyventi tarnaujant kilnioms idėjoms: „Idealas, kad visa tauta taptų dvasios aristokratija, kad visi būtų tėvynės gynėjai“, ‑ teigė V. Putvinskis, o prieš pat mirtį gydytojui pasakė: „Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…”
Šaulių sąjungos įkūrėjas paliko nemaža straipsnių, filosofinio pobūdžio tekstų, grožinės literatūros kūrinių, parašytų itin vaizdžiai, bet paprastai, suprantamai, gražia literatūrine kalba.
Dar ir šiandien šauliai laikosi dešimties įsakų, parašytų V. Putvinskio: gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
1928 m. V. Putvinskis buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, garbės ženklu „Šaulių žvaigždė.
