Šauliai
Kas gali būti šauliu
Lietuvos šaulių sąjunga yra atvira įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms – nuo vaikų (vyresnių kaip 11 metų) iki senjorų. Beveik 30% organizacijos narių sudaro moterys.
Narystė ir veikla Šaulių sąjungoje yra savanoriška, šauliai laisvai renkasi jiems tinkančias veiklas pagal savo prioritetus, kompetencijas ir fizinį pasirengimą.
Kodėl verta stoti į Lietuvos šaulių sąjungą
Bet kuris Šaulių sąjungos narys žino, kad prasidėjus rimtoms krizėms ar karui, jis neliks vienas:
- visada gaus patikimą informaciją,
- žinos, kur eiti, kur važiuoti ir ką daryti,
- mokės pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais,
- turės tam tinkamų žinių ir įgūdžių.
Šaulių sąjunga savo nariams suteikia galimybę prisidėti prie šalies Visuotinės gynybos jiems tinkamiausiu būdu, patogiu laiku (po darbo ir savaitgaliais), jų gyvenamoje vietoje (padalinius turime beveik visose savivaldybėse), o Šaulių sąjungoje įgytos žinios praverčia ir kasdieniniame gyvenime.
Kaip įstoti į Šaulių sąjungą
Užpildykite šią anketą: Tapk Šauliu. Užpildydami ją niekuo neįsipareigojate, tiesiog suteikiate mums galimybę su jumis susisiekti ir detaliau papasakoti apie narystės procesą.
Šauliu tampama pateikus kelias pažymas (kad nesate teistas, neturite su priklausomybėmis susijusių problemų ir pan.) ir priėmus šaulio priesaiką.
Po priesaikos, broliai ir sesės šauliai padės jums pasirinkti tinkamą specializaciją ir pasiruošti baziniams mokymams bei tolimesnei veiklai organizacijoje.
Kaip šauliai mokosi ir ką veikia taikos metu
Taikos metu šauliai ruošiasi visuotinei gynybai – galima rinktis ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo kelią. Naujiems nariams siūlomas bazinis kursas, kuris padeda apsispręsti, kuria kryptimi šaulys norės tobulėti.
Visos veiklos organizuojamos teritoriniuose Šaulių sąjungos padaliniuose (rinktinėse ir kuopose) vakarais po darbo ar savaitgaliais. Todėl šauliai gali mokytis savo gyvenamojoje vietoje, tobulinti įgūdžius pasirinktose srityse ir patys nusistatydami pasirengimo intensyvumą.
Šauliai dalyvauja pratybose su kariuomene, NATO sąjungininkais ir įvairiomis valstybės institucijomis.
Skirtingos šaulių veiklos
Koviniai šauliai
Koviniai šauliai ruošiasi ginkluotai šalies gynybai kartu su Lietuvos kariuomene. Karo atveju koviniai šauliai pilnai integruojami į Lietuvos kariuomenės struktūrą ir vykdo bendras kovines užduotis. Šių šaulių rengimas yra intensyviausias.
Komendantiniai šauliai
Komendantiniai šauliai taikos metu ruošiasi ginkluotai gynybai ir, esant poreikiui, pasitelkiami paremti įvairias valstybės institucijas (viešojo saugumo užtikrinimas, valstybės sienos apsauga ir pan.). Karo metu komendantiniai šauliai remtų karo komendantą: užtikrintų teritorijos kontrolę, objektų apsaugą ir gynybą, padėtų valstybės institucijoms užtikrinti saugų užnugarį. Šie šauliai taip pat priklauso ginkluoto pasipriešinimo vienetams, tačiau kariniam rengimui skiria mažiau laiko nei koviniai šauliai.
Specializuotų vienetų šauliai
Specializuotų vienetų šauliai – specialistai, turintys specifinių įgūdžių bei kompetencijų ir galintys teikti ryšių, logistinę, inžinerinę, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, medicininės pagalbos ar kitą paramą kariuomenei ir valstybės institucijoms.
Neginkluoto pasipriešinimo šauliai
Mes vadovaujamės principu, jog tam, kad vienas kareivis galėtų kariauti fronte, jo palaikymu turi rūpintis bent 10 civilių užnugaryje: užtikrindami pastogę, maisto tiekimą, drabužių skalbimą, informacinės ir civilinės aplinkos stebėjimą, dalyvavimą nukentėjusiųjų gelbėjimo operacijose bei kitus veiksmus, svarbius visuotinei gynybai. Todėl prie neginkluoto pasipriešinimo veiklos gali prisijungti visi.
Jaunieji šauliai
Jaunieji šauliai (vaikai nuo 11 metų iki pilnametystės) supažindinami su Lietuvos istorija, įgyja įvairių praktinių gebėjimų – stovyklauja, mokosi išgyventi gamtoje, saugioje aplinkoje susipažįsta su karybos pradmenimis, lavina lyderystės įgūdžius, mokosi sveikos gyvensenos ir pirmosios medicinos pagalbos, pilietiškumo.
