Rugsėjo 27 d. Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio sen.) vyko Papiškės–Novos partizanų žeminės atšventinimo ceremonija. Gyvus 
prisiminimus apie istorinius įvykius pasakojo Vytautas Balsys – Uosis, buvęs partizanas, po ilgo laiko sugrįš prie žeminės, kur 1945-aisiais keletą mėnesių slapstėsi sužeistas.
Čia kautynių metu žuvo jo tėvas Zigmas Balsys ir Jurgis Čeičys-Aras. 1944–1945 m. skirtingu metu bunk
eryje slapstėsi devyniolika krašto partizanų.
Žeminė buvo atstatyta 2002 metais, bet veikiama drėgmės ir laiko per dešimt metų vėl tapo avarinės būklės. Ežerėlio seniūno, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 9-osios Kauno rajono kuopos vado Gedvydo Celiešiaus iniciatyva imtasi gelbėti istorinį objektą.
G. Celiešius pasakojo, kad pakeista visiškai sutrūnijusi medinė dalis. Daug jėgų prireikė iškasti per sulūžusias medines konstrukcijas į vidų suvirtusias žemes. Šauliai dirbo keturis mėnesius. Kiekvieną savaitgalį į talkas rinkosi apie dešimt kuopos vyrų.
Kuopos vadas sakė, kad sulaukė ir nemažai geranoriškai pasirengusiųjų padėti. Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija skolino techniką, talkino Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojas Vytas Sinkevičius, šauliai prisidėjo ir nario mokesčio lėšomis.
Žeminių iki mūsų dienų nėra daug išlikę. Todėl svarbu suskubti jomis pasirūpinti. Pernai Lietuvos šauliai atstatė žeminę Ariogalos miškuose. Papiškės–Novos bunkeris yra ne paskutinis mūsų prikeliamas objektas. Nes viena iš svarbiausių šaulių užduočių – saugoti ir puoselėti tautos istoriją“, – kalbėjo G. Celiešius.
Šių metų birželį Papiškės–Novos partizanų stovyklavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Žemines plačiai naudojo Lietuvos partizanai, jas dažniausiai įrengdavo miškuose, taip pat ūkininkų sodybose: gyvenamuosiuose namuose, tvartuose, prie šulinių.