„Šauliai yra itin svarbūs ne tik stiprinant pasiruošimą gynybai tiek ginkluotai, tiek neginkluotai, bet gali sėkmingai remti ir civilines institucijas taikos metu. Norime, kad organizacija visapusiškai stiprėtų, todėl kitais metais finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai dar labiau didėja. Jų suplanuoti įsigijimai ir bendros veiklos tikimės prisidės prie šaulių organizacijos plėtros“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį. Nuoseklus finansavimo didinimas užtikrina ne tik augančio sąjungos narių skaičiaus kokybišką integraciją, bet ir suteikia galimybę šauliams įgyvendinti savo strateginius tikslus, prisidėti stiprinant visuomenės atsparumą, skatinti pilietiškumą, patriotizmą ir populiarinti karo tarnybą.

Krašto apsaugos ministerijos ir LŠS pasirašyta sutartimi organizacijai perduodamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos LŠS veiklai.

Pasak LŠS vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio, 2023 m. organizacijai skirta 10,8 mln. eurų, 2024 m. suplanuota skirti 13,6 mln. eurų. „Gaudama didesnius asignavimus, organizacija gavo ir daugiau užduočių“, – teigia plk. ltn L. Idzelis.

Kitais metais daug dėmesio bus skiriama visapusiškam Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimui. Didinamas LŠS finansavimas bus naudojamas rengti organizacijos narius ir visuomenę pilietiniam pasipriešinimui, jaunimo pilietiniam ugdymui, kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų rengimui ir aprūpinimui. Siekiant užtikrinti efektyvų LŠS veiklos organizavimą ir užduočių įgyvendinimą bus finansuojamas didesnis etatų skaičius organizacijoje, tam skiriant 200 tūkst. eurų.

Pilietiškumo ugdymui ir jaunųjų šaulių veikloms kitais metais Krašto apsaugos ministerija skiria 2,5 mln. eurų. Bus tęsiamas 2022 m. inicijuotas Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimas, kurio pagrindu Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus devintų klasių moksleiviams. Vien šiemet šį kursą išklausė 8337 Lietuvos devintokai arba 397 devintokų klasės. Kitais mokslo metais numatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas įtrauks visus šalies devintokus.

Vienas svarbiausių ateinančių metų prioritetų LŠS finansavime yra karinis šaulių rengimas – tam numatyta 5 mln. eurų. Įsigyjant ryšių įrangą, ginkluotės atsargas, šaudmenis ir termovizorius bus užtikrintas geresnis kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų aprūpinimas, stiprinama sąveika su Lietuvos kariuomene pratybų metu.

2024 m. Lietuvos šaulių sąjunga pasirengusi tęsti jau pradėtas veiklas, stiprinti organizaciją, pritraukti naujų narių, tęsti pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, rengti šaulius ir visuomenę neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. patriotiškai nusiteikusių Lietuvos Respublikos piliečių.

Št. srž. A. Čemerkos /KAM nuotrauka.

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Krepšelis tuščiasGrįžti į parduotuvę