Broliai ir sesės šauliai, jaunieji šauliai,
laikas nesustabdomai bėga lyg miško tankmėje čiurlenantis gaivaus ir tyro upelio vanduo. Gaila, bet nei gerų, nei blogų dienų neduota niekam sugrąžinti. Taip ir mūsų šaulių veikla: renginys po renginio, sukaktis po sukakties, vis tolyn ir platyn į neparėpiamus vandenis…
Džiugu, kad šauliškoje veikloje aktyviai dalyvauja mūsų ateitis jaunieji šauliai. Kaip Sąjungos jaunųjų šaulių vadas galiu tik džiaugtis jaunimo aktyvumu ir noru daugiau sužinoti, išmokti, siekiu aktyviai sportuoti. Antra, ką norėčiau paminėti, tai geranoriškumas, atida kitam ir pagarba vadams bei draugams, o taip pat susiklausymas vykdant kolektyvines užduotis.
Šaulių sąjunga stipri tuo, kad organizacijoje atranda vietą visi, kas myli Lietuvą ir sieja savo ateitį su dvasiškai stipria ir nepriklausoma valstybe. Tačiau savaime niekas nevyksta. Mes negalime tik plaukti pasroviui ir džiaugtis tuo, kas gera sukurta iki mūsų. Privalome išsaugoti tai, kas pozityvu, ir kryptingai tęsti aktyvią veiklą siekdami užsibrėžtų tikslų. O tikslas vienas – klestinti, nepriklausoma Lietuva mums ir ateities kartoms. Šioje veikloje matau didelį jaunųjų šaulių indėlį. Pirmiausia turime būti matomi tiek dideliame mieste, tiek atitolusiame nuo rajono centro mažame provincijos miestelyje, o savo nepriekaištingu elgesiu ir gerais darbais tapti pavyzdžiu tiems, kurie nėra mūsų organizacijos nariai.
Per darbo su jaunaisiais šauliais pusmetį teko apsilankyti beveik visose rinktinėse, jų organizuojamuose renginiuose ir vasaros stovyklose. Kai kur net keletą kartų (atsiprašau tų, kurių dar neaplankiau). Taigi darau vieną išvadą stokojame kryptingo darbo ištisus metus, kad jaunųjų šaulių vasaros stovyklos atspindėtų darbo su jaunimu rezultatą. Taip pat turime tęsti geras tradicijas: aktyviai bendradarbiauti su mokslo ir švietimo įstaigomis, Krašto apsaugos ministerijos padaliniais. Džiugu, kad kai kuriose rinktinėse visa tai vyksta, tačiau pasigendu nuoseklumo ir kryptingo ėjimo link užsibrėžtų tikslų. Įvairios skolos, neūkiškumas, krizės, nepritekliai ir kiti žmogiškieji faktoriai kitose rinktinėse visiškai paraližavo organizuotą jaunųjų šaulių judėjimą. Jauniesiems šauliams per maža susirinkti tik į minėjimus per valstybines šventes, medelių sodinimą ar vasaros stovyklas. Reikėtų ištisus mokslo metus eiti link tradicija tapusių tarptautinių „Žalgirio“ pratybų. Tačiau tam, kad mokslo metų pabaigoje būtumėme verti „Žalgirio“, turime išspręsti keletą problemų. Viena jų žmogiškųjų resursų trūkumas kompetentingai jaunųjų šaulių veiklai organizuoti. Kita jaunųjų šaulių rengimo programų įvairovė, ir to pasekmė mūsų vasaros stovyklos margos ir tik iš dalies patenkina įdėtus resursus. Trečioji, ne mažiau svarbi uniformų ir atributikos trūkumas. Paminėjau tik svarbiausius rūpesčius, kurių spendimui būtina sukoncentruoti visų mūsų jėgas ir kantriai, laiptelis po laiptelio, judėti pirmyn. Kai matai degantį jaunuolių norą aktyviai veikti, nuteikia optimistiškai ir įpareigoja atrasti galimybių spręsti šias problemas. Šiais mokslo metais padedant KAM, jaunųjų šaulių būrelių vadovų, o taip pat ir norėsiančiųjų dirbti su jaunaisiais šauliais pedagogų kvalifikaciją planuojama kelti Div. gen. St. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje. Šios mokyklos padedami ruošiame (pagal LŠS rengimo koncepciją) keturių pakopų jaunųjų šaulių rengimo programą. Pirmosios pakopos programa turėtų būti pradėta įgyvendinti šiemet. Uniformų stygiaus problema taip pat yra sprendžiama bendradarbiaujant su KAM ir kitomis institucijomis.
Nežarstysiu daugiau pažadų. Neliūdėkime kad vasara baigiasi, o kaupkime jėgas naujiesiems mokslo metams, naujiems jaunųjų šaulių žygiams, kurių netrūks ir žiemą. Neabejoju, kad sutelkę jėgas, visi kartu kitą vasarą sutiksime gerokai daugiau visko išmokę ir tikrai būsime verti „Žalgirio 2012“.
Vytautas Žymančius,
LŠS jaunųjų šaulių vadas
