D.U.K.
Kas yra Lietuvos Šaulių Sąjunga?
Lietuvos šaulių sąjunga – pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai.
Telkiame Lietuvos piliečius ginkluotoms ir neginkluotoms veikloms, skirtoms užtikrinti paramą valstybės institucijoms ir Lietuvos kariuomenei.
Vienijame sąmoningus Lietuvos piliečius, suvokiančius savo pareigą dalyvauti Visuotinėje šalies gynyboje – visus, kas vis stiprėjančių grėsmių akivaizdoje nori jaustis svarbūs ir vertingi savo šeimai, visuomenei ir savo valstybei.
Kuo Šaulių sąjunga skiriasi nuo KASP?
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis, suteikianti kovinį parengimą lankstesnėmis sąlygomis nei profesionali kariuomenė.
Šaulių sąjunga vienija piliečius, kurie negali ar nenori stoti į kariuomenę ar KASP, bet siekia pasirengti tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pasipriešinimui. Šauliai patys sprendžia dėl savo veiklų ir įsitraukimo lygio.
KASP aprūpina savo narius visa reikalinga įranga ir ginkluote. Šauliai pradiniams mokymams gauna bazinę įrangą, tačiau rimtesniam pasirengimui ekipuotę dažniausiai įsigyja patys.
Kiek laiko reikalauja narystė Šaulių sąjungoje?
Kiekvienas šaulys pats sprendžia, kiek laiko ir pastangų skiria pasirengimui. Vieni apsiriboja baziniais mokymais ir periodiškai atnaujina žinias, kiti treniruojasi nuosekliai ir intensyviai. Nors privalomų laiko reikalavimų nėra, kokybiškas pasirengimas ir kolegų pasitikėjimas reikalauja pastangų.
Kiek kainuoja narystė Šaulių sąjungoje?
Visi Šaulių sąjungos nariai moka vienkartinį 5 eurų nario ir metinį 20 eurų narystės mokestį. Daugiau jokių privalomų mokėjimų nėra, tačiau tie šauliai, kurie nusprendžia rimtai ruoštis dalyvavimui visuotinėje gynyboje, dažnai savo lėšomis įsigyja ir ginklą, ir ekipuotę.
Ar šauliai tik šaudo?
Lietuvos šaulių sąjunga siūlo įvairias neginkluotas veiklas žmonėms su skirtingomis kompetencijomis ir fiziniu pajėgumu. Kad kariuomenė efektyviai gintų šalį, užnugaryje vienam kariui turi padėti bent dešimt gerai apmokytų civilių. Visuotinės gynybos koncepcijoje neginkluotos veiklos yra tokios pat svarbios ir atsakingos kaip ir ginkluotos.
O ką šaulių sąjungoje veikti moterims?
Moterys sudaro beveik 30% Šaulių sąjungos narių ir aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose – nuo kovinių iki neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Lankstus veiklos pasirinkimas leidžia kiekvienai rasti tinkamą būdą prisidėti pagal savo galimybes ir fizinį pasirengimą.
Kaip tapti šauliu?
Užpildykite šią anketą: Tapk Šauliu. Užpildydami ją niekuo neįsipareigojate, tiesiog suteikiate mums galimybę su jumis susisiekti ir detaliau papasakoti apie narystės procesą.
Šauliu tampama pateikus kelias pažymas (kad nesate teistas, neturite su priklausomybėmis susijusių problemų ir pan.) ir priėmus šaulio priesaiką.
Po priesaikos, broliai ir sesės šauliai padės jums pasirinkti tinkamą specializaciją ir pasiruošti baziniams mokymams bei tolimesnei veiklai organizacijoje.
Kuriuose Lietuvos miestuose veikia šauliai?
Šaulių sąjungą sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu, visose Lietuvos apskrityse. Šiandien rinktines sudaro daugiau nei 100 kuopų, kurios yra įsikūrusios beveik visose Lietuvos savivaldybėse.
Pilną mūsų rinktinių sąrašą galite rasti ČIA. Organizacijos centrinis štabas įsikūręs Kaune, Laisvės al. 34.
Šaulių sąjunga taip pat turi savo padalinius užsienyje. Jeigu gyvenate ne Lietuvoje ir norėtumėte prisijungi, kviečiame susisiekti su padaliniu jūsų šalyje. Pilnas sąrašas ČIA.
Ką veikia Jaunieji šauliai?
Jaunuoju šauliu galima tapti nuo 11 metų. Jaunųjų šaulių būreliuose moksleiviai sportuoja, mokosi išgyventi lauko sąlygomis, pirmosios medicinos pagalbos pagrindų, sportinio šaudymo, eina į žygius, dalyvauja įvairiausiose vasaros, rudens ir žiemos stovyklose. Ypatingas dėmesys skiriamas pilietiniam ir patriotiniam ugdymui.
Jaunieji šauliai yra rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienos pakopos metu jaunasis šaulys įgyja teorinių ir praktinių žinių iš karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės ir laiko gebėjimų egzaminą. Išlaikę egzaminą jaunieji šauliai gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Dalis kursų jauniesiems šauliams vyksta Lietuvos kariuomenės daliniuose, tad jaunimas turi puikią galimybę susipažinti su kario tarnyba.
Nuo 2002 m. jaunuosius šaulius ir moksleivius sutraukia jaunųjų šaulių vasaros stovyklos. Jos vyksta ne tik gražiausiuose Lietuvos kampeliuose, bet ir Lietuvos kariuomenės daliniuose. Stovyklose jaunimas dalyvauja pažintiniuose žygiuose po istorines Lietuvos vietas, įgyja įvairių praktinių gebėjimų: stovyklauti, išgyventi gamtoje, susipažįsta su karybos elementais. Stovyklos organizuojamos kartu su Lietuvos kariuomene, Policijos departamentu prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir kitomis valstybės institucijomis.
Jaunieji šauliai aktyviai bendradarbiauja su bendraamžiais iš giminingų organizacijų Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienais metais jaunieji šauliai iš visos Lietuvos dalyvauja tarptautinėse jaunųjų šaulių pratybose „Žalgiris“, kuriose stiprinamas pilietiškumas ir siekis aktyviai dalyvauti šalies gyvenime.
Jaunieji šauliai yra aktyvūs visuomeninėje veikloje: bendradarbiauja su kitomis visuomenėmis organizacijomis, padeda vyresniesiems, talkina „Maisto banko“ veikloje, priklauso regioniniams organizacijų susivienijimams „Apskritiesiems stalams“.
Ką veikia šauliai?
Šauliu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis nuo 18 metų. Tapdamas šauliu, šaulys duoda priesaiką. Šauliai yra rengiami ginkluotai ir neginkluotai visuotinei gynybai.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, gali tapti šauliu rėmėju.
Šaulių sąjungoje rengiami koviniai, komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai ir neginkluoto pasipriešinimo šauliai bei šauliai-specialistai (bepiločių orlaivių pilotai, logistai, inžinieriai, medikai, psichologai, narai, komunikacijos, IT, kibernetinio saugomu specialistai ir t.t.).
Pasirinkusiems ginkluotos visuotinės gynybos kelią šauliams suteikiamas bazinis karinis rengimas, nuolat vyksta individualių ir kolektyvinių įgūdžių lavinimo pratybos. Taip pat siūlomi įvairūs papildomi kursai bei mokymai.
Pasirinkusiems neginkluotos visuotinės gynybos kelią šauliams suteikiami baziniai pilietinio pasipriešinimo įgūdžiai, taip pat galimybė pasirinkti norimą specializaciją. Papildomai siūlomi įvairūs kursai ir mokymai.
Koks yra Šaulių sąjungos narių amžiaus cenzas?
Jaunuoju šauliu/šaule galima tapti sulaukus 11 metų. Nuo 18 metų tampama šauliu/šaule ir amžiaus apribojimas netaikomas. Studentai šauliai kviečiami jungtis į šaulių studentų korporaciją „Saja“. (www.saja.lt)
Ar Šaulių sąjungos organizuojamos stovyklos mokamos?
Visos Šaulių sąjungos stovyklos, kaip ir jaunųjų šaulių būreliai, yra nemokamos. Prašome tik registruojantis susimokėti simbolinį mokestį, kad būtume tikri, jog jaunuolis tikrai dalyvaus stovykloje.
Kas gali stovyklauti LŠS vasaros stovyklose?
Pakopinėse stovyklose gali dalyvauti tik jaunieji šauliai arba kandidatai į jaunuosius šaulius. Kitose (poilsinėse, edukacinėse, kultūrinėse, pramoginėse ir kt.) stovyklose kartu su jaunaisiais šauliais gali dalyvauti ir moksleiviai (amžius – nuo 11 iki 18 metų). Pirmenybė teikiama savivaldybių siūlomiems socialiai remtinų šeimų vaikams, mokyklų pasiūlytiems mokiniams, organizacijų, su kuriomis LŠS bendradarbiauja, jaunuoliams.
Ar jaunieji šauliai ir šauliai mokomi šaudyti?
Jaunieji šauliai užsiima sportiniu šaudymu ir turi galimybių mokytis šaudyti iš mažo kalibro ir pneumatinių šautuvų.
Suaugę šauliai, pasirinkę ginkluotos visuotinės gynybos veiklas, mokosi šaudymo pagrindų, vėliau tobulina šaudymo įgūdžius kovinio šaudymo pratybose, gali dalyvauti šaudymo varžybose. Pasirinkę taikliojo šaulio specializaciją, gauna specialius kursus ir mokymus.