D.U.K.
Kas yra Lietuvos Šaulių Sąjunga?
Lietuvos šaulių sąjunga – pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai.
Telkiame Lietuvos piliečius ginkluotoms ir neginkluotoms veikloms, skirtoms užtikrinti paramą valstybės institucijoms ir Lietuvos kariuomenei.
Vienijame sąmoningus Lietuvos piliečius, suvokiančius savo pareigą dalyvauti Visuotinėje šalies gynyboje – visus, kas vis stiprėjančių grėsmių akivaizdoje nori jaustis svarbūs ir vertingi savo šeimai, visuomenei ir savo valstybei.
Kuo Šaulių sąjunga skiriasi nuo KASP?
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis, suteikianti kovinį parengimą lankstesnėmis sąlygomis nei profesionali kariuomenė.
Šaulių sąjunga vienija piliečius, kurie negali ar nenori stoti į kariuomenę ar KASP, bet siekia pasirengti tiek koviniam, tiek neginkluotam pasipriešinimui. Šauliai patys sprendžia dėl savo veiklų ir įsitraukimo lygio.
KASP aprūpina savo narius visa reikalinga įranga ir ginkluote. Šauliai pradiniams mokymams gauna bazinę įrangą, tačiau rimtesniam pasirengimui ekipuotę dažniausiai įsigyja patys.
Kiek laiko reikalauja narystė Šaulių sąjungoje?
Kiekvienas šaulys pats sprendžia, kiek laiko ir pastangų skiria pasirengimui. Vieni apsiriboja baziniais mokymais ir periodiškai atnaujina žinias, kiti treniruojasi nuosekliai ir intensyviai. Nors privalomų laiko reikalavimų nėra, kokybiškas pasirengimas ir kolegų pasitikėjimas reikalauja pastangų.
Kiek kainuoja narystė Šaulių sąjungoje?
Visi Šaulių sąjungos nariai moka vienkartinį 5 eurų nario ir metinį 20 eurų narystės mokestį. Daugiau jokių privalomų mokėjimų nėra, tačiau tie šauliai, kurie nusprendžia rimtai ruoštis dalyvavimui visuotinėje gynyboje, dažnai savo lėšomis įsigyja ir ginklą, ir ekipuotę.
Ar šauliai tik šaudo?
Lietuvos šaulių sąjunga siūlo įvairias neginkluotas veiklas žmonėms su skirtingomis kompetencijomis ir fiziniu pajėgumu. Kad kariuomenė efektyviai gintų šalį, užnugaryje vienam kariui turi padėti bent dešimt gerai apmokytų civilių. Visuotinės gynybos koncepcijoje neginkluotos veiklos yra tokios pat svarbios ir atsakingos kaip ir ginkluotos.
O ką šaulių sąjungoje veikti moterims?
Moterys sudaro beveik 30% Šaulių sąjungos narių ir aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose – nuo kovinių iki neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Lankstus veiklos pasirinkimas leidžia kiekvienai rasti tinkamą būdą prisidėti pagal savo galimybes ir fizinį pasirengimą.
Kaip tapti šauliu?
Užpildykite šią anketą: Tapk Šauliu. Užpildydami ją niekuo neįsipareigojate, tiesiog suteikiate mums galimybę su jumis susisiekti ir detaliau papasakoti apie narystės procesą.
Šauliu tampama pateikus kelias pažymas (kad nesate teistas, neturite su priklausomybėmis susijusių problemų ir pan.) ir priėmus šaulio priesaiką.
Po priesaikos, broliai ir sesės šauliai padės jums pasirinkti tinkamą specializaciją ir pasiruošti baziniams mokymams bei tolimesnei veiklai organizacijoje.
Kuriuose Lietuvos miestuose veikia šauliai?
Šaulių sąjungą sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu, visose Lietuvos apskrityse. Šiandien rinktines sudaro daugiau nei 100 kuopų, kurios yra įsikūrusios beveik visuose Lietuvos rajonuose.
Pilną mūsų rinktinių sąrašą galite rasti ČIA. Organizacijos centrinis štabas įsikūręs Kaune, Laisvės al. 34.
Ką veikia Jaunieji šauliai?
Tai pastebimiausia LŠS narių grupė: jie aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairius visuomeninius renginius, akcijas, varžybas. Jaunųjų šaulių būreliai veikia daugelyje Lietuvos rajonų.
Jaunieji šauliai yra nuolatos rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienos pakopos metu jaunasis šaulys įgyja teorinių ir praktinių žinių iš karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės ir laiko gebėjimų egzaminą. Išlaikę egzaminą jaunieji šauliai gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Visi kursai Jauniesiems šauliams vyksta Lietuvos kariuomenės daliniuose, tad jaunimas turi puikią galimybę susipažinti su kario tarnyba.
Nuo 2002 m. jaunuosius šaulius ir moksleivius sutraukia jaunųjų šaulių vasaros stovyklos. Jos vyksta ne tik gražiausiuose Lietuvos kampeliuose, bet ir Lietuvos kariuomenės daliniuose. Stovyklose jaunimas dalyvauja pažintiniuose žygiuose po istorines Lietuvos vietas, įgyja įvairių praktinių gebėjimų: stovyklauti, išgyventi gamtoje, susipažįsta su karybos elementais. Stovyklos organizuojamos kartu su Lietuvos kariuomene, Policijos departamentu prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir kitomis valstybės institucijomis. Jaunasis šaulys taip pat rengiasi šalies gynybai, tad svarbu, jog jis tinkamai susipažintų su specialiosiomis valstybinėmis tarnybomis.
Jaunieji šauliai aktyviai bendradarbiauja su bendraamžiais iš giminingų organizacijų Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienais metais jaunieji šauliai iš visos Lietuvos dalyvauja tarptautinėse jaunųjų šaulių pratybose „Žalgiris“, kuriose stiprinamas pilietiškumas ir siekis aktyviai dalyvauti šalies gyvenime.
Jaunieji šauliai yra aktyvūs visuomeninėje veikloje: bendradarbiauja su kitomis visuomenėmis organizacijomis, padeda vyresniesiems, talkina „Maisto banko“ veikloje, priklauso regioniniams organizacijų susivienijimams „Apskritiesiems stalams“.
Jaunieji šauliai yra svarbūs šauliškų tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Tad svarbu, jog jaunasis šaulys visuomet būtų pavyzdingu moksleiviu, sūnumi/ dukra.
Ką veikia šauliai?
Šauliai – asmenys nuo 18 metų amžiaus, prisiekiantys Lietuvos Respublikai duodami šaulio priesaiką. Šauliai yra rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui, juo gali tapti bet kokios profesijos asmuo.
Visi norintys šauliai gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį pasirinkimą (dalyvaudami Baziniuose kariniuose mokymuose). Kiekvienas šaulys atitinkantis nustatytus reikalavimus gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos kariuomenės, bet ir su JAV kariuomenės instruktoriais. Šis bendradarbiavimas prasidėjo paaštrėjus situacijai Ukrainoje ir Lietuvoje dislokavus daugiau NATO kareivių. Prie LŠS štabo veikia Garbės sargybos kuopa, LŠS sporto ir technikos klubas bei LŠS orkestras. Šauliai priklausantys koviniams būriams saugo įvairius objektus įvairiose Lietuvos vietose.
Šaulių veikloje yra aktyvūs ne tik vyrai, bet ir moterys. 2014 m. prie organizacijos prisijungė nemažai asmenų, kurie siekia prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo. Kiekvienas asmuo gali realizuoti save, šioje visuomeninėje organizacijoje. Planuojama, jog šauliams bus keliamos dar didesnės užduotys, kurios leis sustiprinti ne tik organizaciją, bet ir visos Lietuvos saugumą?
Koks yra Šaulių sąjungos narių amžiaus cenzas?
Jaunuoju šauliu/šaule galima tapti sulaukus 11 metų. Nuo 18 metų tampama šauliu/šaule ir amžiaus apribojimas netaikomas. Studentai šauliai kviečiami jungtis į šaulių studentų korporaciją „Saja“. (www.saja.lt)
Ar Šaulių sąjungos organizuojamos stovyklos mokamos?
Kas gali stovyklauti LŠS vasaros stovyklose?
Sukarintose LŠS stovyklose dalyvauja tik LŠS nariai – jaunieji šauliai. Poilsinėse stovyklose kartu su jaunaisiais šauliais gali dalyvauti ir moksleiviai (amžius – nuo 11 iki 18 metų). Pirmenybė teikiama savivaldybių siūlomiems socialiai remtinų šeimų vaikams, mokyklų pasiūlytiems mokiniams, organizacijų, su kuriomis LŠS bendradarbiauja, jaunuoliams.