Lapkričio 15 d. Vilniaus Katedros aikštėje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmakursiai, 80 vaikinų ir merginų, prisiekė negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tarp prisiekusiųjų – nemažas būrys šaulių.
„Tai ypatingas įvykis kiekvienam mūsų – mes pasižadame ne tik Tėvynei, be ir sau, savo artimiesiems. Tai didelė šventė“, – sakė pirmakursis Erikas Rašišis, buvęs Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės jaunasis šaulys.
Ceremonijos tradicijos iš tarpukario
Kariūnams buvo įteikti simboliniai antpečių ženklai, primenantys vieno ryškiausių pasipriešinimo okupacijai vadų ir lyderių – generolo Jono Žemaičio-Vytauto – istorinį indėlį. Ši tradicija perimta iš tarpukariu veikusios Karo mokyklos, kurios auklėtiniai segėjo antpečius su tuomečio mokyklos globėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialais.
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti Akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta Kristupui Jurui, pripažintam geriausiai Kariūnų bazinį kario kursą baigusiu kariūnu. Kristupas tvirtino, kad į Akademiją jį atvedė Lietuvos šaulių sąjunga, nes, būdamas jaunasis šaulys dalyvaudavo stovyklose, kuriose veikla buvo labai panaši į karių vykdomas užduotis.
„Nusprendžiau, kad geriausiai savo potencialą panaudočiau būdamas karininkas, nes kariuomenės vertybės man artimos, griežtesnė rutina ir taisyklės manęs negąsdina. Vadinasi, reikia mokytis Lietuvos karo akademijoje, kad įgyčiau karininko profesiją ir baigčiau universitetines studijas. Viskas vienoje vietoje!“ – savo pasirinkimą paaiškino vaikinas.
Kariūnų kelias prasidėjo Šaulių sąjungoje
Šiuo metu Lietuvos karo akademijoje mokosi beveik 100 šaulių. Kasmet šią aukštąją mokyklą renkasi apie 20 jaunuolių, kurie su karybos pagrindais susipažįsta jaunųjų šaulių būreliuose, stovyklose, kitose šauliškose veiklose. Dažnas stoja jau tvirtai apsisprendęs ir žinodamas, ko tikėtis.
Kaunietis Erikas Rašišis sprendimą savo ateitį susieti su Lietuvos kariuomene pasirinko dar būdamas 9-oje klasėje. Dėl stojimo į Karo akademiją neabejojo ir vilnietė Rugilė Dabulskytė, kuri nuo 13 metų dalyvavo jaunųjų šaulių užsiėmimuose ir stovyklose, kur ne kartą bendravo ir su kariūnais – jie jaunųjų šaulių stovyklose atlieka praktiką kaip instruktoriai.
„Į mokyklą atėjo kuopos vadas ir pristatė šaulių veiklą. Labai sudomino ir, nors tėvai abejojo, labai norėjau stoti į Šaulių sąjungą. Galiausiai jie nusileido“, – pasakoja Rugilė ir priduria, kad dėl Karo akademijos tėvai abejonių nebeturėjo ir labai ją palaikė.
Erikas ir Rugilė yra tarp 16 šaulių, kurie šiais metais pasirinko studijas Lietuvos karo akademijoje. Šiandien prisiekdami jie davė pažadą, kuris reiškia atsakomybę ir įsipareigojimą savo artimiesiems, draugams, Lietuvos žmonėms ir valstybei.
Šaulio ženklai ant kariūnų uniformų
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas šiemet į Akademiją įstojusiems jauniesiems šauliams kariūnams įteikė šaulio ženklus.
„Jau ne vienerius metus gyvuoja tradicija pirmojo kurso kariūnams, kurie buvo jaunieji šauliai, įteikti metalinį šaulio ženklą. Jį kariūnas turi teisę dėvėti ant išeiginės kariūno uniformos. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų šauliai papildo kariūnų gretas ir garbingai nešioja šaulio ženklą“, – sako T. Venskūnas.
Po iškilmingos priesaikos ceremonijos kariūnų tėvai ir artimieji buvo pakviesti į Lietuvos karo akademiją pabendrauti su jos vadovybe, daugiau sužinoti apie kariūnų studijas šioje aukštojoje mokykloje. Norintiems buvo sudaryta galimybė apžiūrėti Bazinių karininkų kursų auditorijas ir kitas patalpas, kuriose Akademijos auklėtiniai ketverius metus gyvens ir mokysis pagal universitetinių bakalauro studijų programas, tobulins pratybose įgytus pagrindinio karinio parengimo pagrindus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą. Ji rengia karininkus lyderius, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu. Aukštas šios profesijos įvertinimas rodo jaunų žmonių norą prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuotraukos.
