„Žalgirio pergalės parkui“ – po akmenį
Gegužės 15 d. autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda 127-ajame kilometre, ties Cinkiškių sankryža, esančiame „Žalgirio pergalės parke“ vyko šventė, užbaigusi pirmąjį akcijos „Žalgirio pergalės parkui“ – po akmenį“ etapą.
Renginyje dalyvavo daugumos šaulių apskričių rinktinių vadai, prie akcijos prisidėję šauliai, parko kūrėjai, Kauno rajono valdžios, visuomeninių organizacijų atstovai.
Alytuje netradiciškai paminėtas spaudos atgavimo 100-metis
Šiemet sukanka 100 metų, kai lietuvių spaudai buvo grąžinti lotyniški rašmenys. Ši ypatingos reikšmės šventė gegužės 7-ąją paminėta ir Alytuje, miesto sode, prie „Laisvės angelo“ skulptūros. Šventėje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės mokyklose veikiančių vaikų ir mokinių organizacijų padalinių atstovai, politikai, kunigai, Alytaus miesto visuomenė.
„Aš pasirengęs padėti“
Prisistato ir bendradarbiavimą su šauliais pasakoja Jungtinės Karalystės Kariuomenės kadetų pajėgų vado pavaduotojas ats. plk. ltn. Brianas Courtas.
Prasidėjo virvės traukimo čempionatas
Gegužės 23 d. Kaune, Santakos parke, vyko pirmasis virvės traukimo čempionato etapas. Varžybose dalyvavo 14 komandų, jos varžėsi trijose svorio kategorijose.
Alytaus jaunieji šauliai tvirtu žingsniu žengė į ES
Alytaus jaunieji šauliai dalyvavo beveik visuose Alytuje vykusiuose Lietuvos stojimo į ES renginiuose, prisidėjo prie jų organizavimo. Greta kitų visuomeninių organizacijų jaunieji šauliai atstovavo savo rinktinei ir visai Šaulių sąjungai.
Šaulių sąjungos dešimtmečio šventė
Šiemet Lietuvos šaulių sąjunga švęs savo įkūrimo 85-ąsias metines. O kaip šauliai šventė įkūrimo dešimtmetį 1929-aisiais? Publikuojamas straipsnis iš 1929 m. „Trimito“.
Jau europiečiai
Gegužės 1-ąją Lietuva ir dar 9 valstybės tapo visateisėmis Europos Sąjungos narėmis. Po plėtros ES priklauso 25 Europos valstybės.
Birželio 15-oji į ES įžengus
1940 m. birželio 15 d. sovietai okupavo Lietuvą, sudarę strateginę sąjungą su nacių Vokietija 1939 m. rugpjūtį. Tada pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas atvėrė vartus II pasauliniam karui ir 1940 m. birželio 15-ajai.
Apie Lietuvos ekonominį saugumą
Lietuva palaipsniui atsiduria tarptautinio dėmesio centre todėl, kad gali tapti demokratinių permainų katalizatoriumi kaimyninėse valstybėse. Lietuvos ūkio modernizavimas skatina ir Rusiją eiti reformų keliu, o ES plėtros teigiamas poveikis gali tapti geru pavyzdžiu buvusioms Sovietų bloko šalims.
1941 m. birželio 23 d. sukilimas – pašto ženkluose
1941 m. birželio 23 d. sudarius Laikinąją Vyriausybę, vienas iš pirmųjų jos uždavinių buvo parodyti pasauliui, kad vėl atkurtas Lietuvos valstybingumas. Vienas iš savarankiškos valstybės egzistavimo požymių yra savų pašto ženklų naudojimas.
„Geležinio vilko“ martirologas
„Geležinio vilko“ rinktinė Dainavos partizanų apygardoje veikė 1945 m. birželį – 1946 m. rugpjūtį. Tai buvo kovingiausias partizanų dalinys visoje Lietuvoje. Jos gretose žuvo apie pusantro šimto rezistentų.
Vikšrinis šarvuotas transporteris BV-206
Policijos veikla užtikrinant kaimo gyventojų saugumą
Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo lygis nėra žemesnis nei miestuose, tačiau dėl objektyvių priežasčių dar nėra tinkamai užtikrintas. Straipsnyje pateikiami policijos siūlymai siekiant sumažinti nusikaltimų skaičių, aptariama esama situacija, supažindinama su jau įgyvendintomis ir įgyvendinamomis programomis.
Kodėl Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose?
Kokios yra tarptautinės operacijos, kas gali į jas vykti, kaip kariai atrenkami ir aprūpinami, kokios jiems teikiamos socialinės garantijos?
Dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai
Be Lietuvos valstybės herbo, nuo XIV a. pabaigos iki mūsų dienų viešajame gyvenime plačiai naudojami du kiti istoriniai simboliai: dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai.