Suvažiavimas įvyko. Nutarimai priimti. Darbas tęsiamas
Lapkričio 21 d. Kaune, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje, vyko neeilinis visuotinis Šaulių sąjungos rinktinių atstovų suvažiavimas. Jame aktyviai svarstytas Lietuvos šaulių sąjungos statuto projektas, diskutuota apie LŠS Centro valdybos, Garbės teismo, Centro revizijos komisijos narių pareigų galiojimo pratęsimą ir žurnalo „Trimitas“ leidybą bei analizuota LŠS stojimo į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą svarba ir reikšmė.
Krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso pranešimas, perskaitytas neeiliniame Šaulių sąjungos suvažiavime
Spausdiname Krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso neeilinio suvažiavimo metu išsakytas mintis apie tai, kokį vaidmenį, Krašto apsaugos ministerijos nuomone, turi turėti Lietuvos šaulių sąjunga krašto gynyboje ir kodėl Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo krašto gynyboje turi stiprėti?
Šaulių studentų veikla ir jos perspektyvos stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą
„Trimite“ spausdiname Lietuvos šaulių studentų klubo pirmininkės Anetos Šerelytės pranešimą apie Šaulių studentų veiklos svarbą, vietą Šaulių sąjungoje bei problemas.
Pasirašytas trijų giminingų organizacijų bendradarbiavimo protokolas
Informuojame apie lapkričio 25–26 dienomis Latvijoje vykusį Lietuvos šaulių sąjungos, Estijos Noored Kotkad ir Koduttred bei Latvijos Jaunsardze atstovų susitikimą dėl organizacijų bendradarbiavimo 2010-aisiais. Susitikime dalyvavo Latvijos Jaunsardze vadas mjr. Sergejs Čevers, Estijos Noored Kotkad vadas Silver Tamm, Estijos Koduttred vadė Angelika Naris ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas su delegacijomis.
Konferencija Švedijoje
„Trimito“ skaitytojus informuojame apie Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vado pavaduotojo Tomo Grabausko ir Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės Tytuvėnų 5-osios kuopos 1-ojo būrio vadės Erikos Gudaitės Švedijoje, Stokholme, dalyvavimą švedų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje.
Rinktinės šventė
Alytaus jaunųjų šaulių vadė Modesta Tamašauskaitė aprašo, kaip šauliai paminėjo Alytaus rinktinės įkūrimo šventę. 90 metų – tiek nugyveno Šaulių sąjunga ir Alytaus rinktinė, kuri įkurta 1919 m. spalio 22 d.
Apskritojo stalo diskusija, arba bandymas įsižiūrėti į permainas
Nauji iššūkiai verčia ieškoti ir kitokių bendravimo formų – šių minčių vedami nutarėme organizuoti apskritojo stalo diskusiją. Apie permainas Lietuvos šaulių sąjungoje, valstybės gynybos reikalus ir daug kitų dalykų diskutavo ir savo mintimis dalijosi LŠS vado pavaduotojas Giedrius Grybauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas dr. Jonas Vaičenonis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius dr. Valdas Rakutis. Diskusijon žibalo pylė ir viską fiksavo „Trimito“ žurnalistas Valdas Kilpys.
Jaunieji šauliai neliko nuskriausti
Spalio pabaigoje į Utenos šaulių namus iš visos apskrities sugužėjo jaunieji šauliai. Utenos apskrities šaulių 9-osios rinktinės vadovybė, atsižvelgdama į tai, kad dėl krizės neįvyko jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių kursai, nusprendė savo jėgomis organizuoti centralizuotus mokymus. Apie šiuos kursus kviečiame pasiskaityti Utenos AŠR vado pavaduotojo Norberto Černiausko straipsnelyje.
Jaunojo šaulio kursas – pasitikrinti ir išbandyti save
Šaukėnų jaunųjų šaulių būrio vadas Zigmantas Račkauskas informuoja apie „Jaunojo šaulio kursus“. Anot autoriaus, smalsumas, atsakingumas ir žinių troškimas – štai kas atvedė net 36 Marijampolės apskrities jaunuosius šaulius į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną. Jaunieji šauliai čia susirinko ne žaisti, – ir jie tai puikiai žinojo. Entuziazmo pilni jau pirmąją dieną buvo pasirengę kibti į mokslus – ltn. J. Kalinauskienės parengtą „Jaunojo šaulio kursą“.
Misija – geras garsas ir žinios
Žurnalo rubrikoje „Vardai“ šįkart spausdiname Lolitos Sipavičienės pokalbį su neeiline asmenybe. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, Valstybinės, Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Plungės ir dviejų Prancūzijos miestų garbės pilietis, pagerbtas Prancūzijos garbės medaliu, „Auksiniu disku“, „LT tapatybės“, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos, taip pat Baltijos Asamblėjos apdovanojimu „Už profesionalų praeities vertybių perteikimą muzikos avangardo kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje“… Ir tai tik dalis informacijos, gulančios prie garsios pavardės – Petras Vyšniauskas, – žmogaus, jau seniai įvardijamo tituluočiausiu Lietuvos saksofonininku, vienu iškiliausių Lietuvos džiazo kūrėjų, virtuozu.
Apie Afganistaną – iš pirmų lūpų
Kas pusmetį vis išgirstame, kad į misiją Afganistane išlydėti ar sutikti iš ten parskridę kariai. Ne kartą „Trimite“ kalbinome žmones, sugrįžusius iš šio neramaus, per keturis tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos nutolusio krašto, kuriame šiuo metu tarnauja ir ne vienas šaulys.
Šįsyk pateikiame straipsnį, kuriame skaitytojams, ypač jauniesiems šauliams, kaip tikimės, bus įdomu plačiau sužinoti apie minėtą valstybę bei mūsų ir kitų NATO valstybių karių vykimo į šią tolimą šalį tikslus.
„Nord Stream“: skaudžios morkos ir lazdos pamokos
Dujotiekio Baltijos dugnu projektas stumiamas visomis įmanomomis priemonėmis. Siekis padalinti Europą, 2-asis Molotovo ir Ribentropo paktas – taip dažnai yra pavadinami Vokietijos ir Rusijos konsorciumų planai Baltijos jūros dugnu tiesti dujų vamzdį – Šiaurės Europos dujotiekį („Nord stream“). Ekspertų ir žmonių, susirūpinusių mūsų ateitimi ir mūsų Baltijos jūra, teigimu šis projektas gali sukelti didžiulę ekologinę katastrofą, nes gali būti pajudinti I ir II pasaulinių karų metu gelmėse palikti ginklai. Ginant Baltijos jūrą nuo šio pavojaus garsiai girdisi Lietuvos balsas ir labiausiai dabartinės Lietuvos atstovės Europos Parlamente Radvilės Morkūnaitės.
Kviečiame visus „Trimito“ skaitytojus susipažinti su Šiaurės Europos dujotiekio projektu. Perspausdiname žurnalo „Europos spalvos“ interviu su Europos Parlamento nare Radvile Morkūnaite.
Ištisiniai peiliai
Praeitame „Trimito“ numeryje kalbėjome apie lenktinius peilius. Šį kartą pačiais bendriausiais bruožais nusprendėme aptarti nelenktinius peilius. Tradiciškai kreipėmės į šių dalykų žinovus.