Jaunieji šauliai Jungtinėje Karalystėje
Kauno jaunųjų šaulių 12-osios kuopos vadė Diana Zabielaitė atvirai bei nuoširdžiai pasakoja įspūdžius iš stovyklos „Foreign Friends 2007“, kurioje dalyvavo Lietuvos jaunieji šauliai. Plačiau…
Jaunųjų šaulių vasara — stovyklos, mokymai, atliktos pamokos
Apie jaunųjų šaulių mobiliąsias bei specializuotąsias vasaros stovyklas Zarasuose, Pivašiūnuose, Kėdainiuose bei kitose Lietuvos vietose, o taip pat Estijoje ir Švedijoje pasakoja patys dalyviai. Jaunuolių straipsniuose gausu detalių, „karštų“ įspūdžių iš gražiu vasaros prisiminimu tapusių savaičių gyvenant drauge su bendraminčiais.
Jaunųjų šaulių IX sporto žaidynės
Straipsnyje rašoma apie Lietuvos šaulių sąjungos organizuotas tarptautines IX Jaunųjų šaulių sporto žaidynes, vykusias Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono bazėje, esančioje Marijampolėje. Giedrė Petrilionienė rašinyje ne tik išsamiai informuoja apie vykusias rungtis, bet ir perteikta renginio atmosferą.
Vidurinei mokyklai suteiktas V. Putvinskio — Pūtvio vardas
Straipsnyje kalbama apie gražias iškilmes, vykusias Šaukėnuose, Kelmės rajone — žymaus Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo, rašytojo, LŠS įkūrėjo Vlado Putvinskio–Pūtvio vardo miestelio vidurinei mokyklai suteikimo šventę.
„Misija Sibiras 2007“
„Misijos Sibiras 2007“ dalyviai — septyniolika lietuvaičių, kurie Krasnojarsko krašte nukeliavo apie 100 kilometrų ir sutvarkė dešimt lietuvių tremtinių kapinių. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) suburtas jaunimas tris savaites valė kryžius, atstatinėjo tvoreles, kirto kapines užgožusius medžius ir krūmus.
Ariogaloje vyko sąskrydis „Su Lietuva širdy“
Tai nuo 1990 metų kasmet rugpjūčio pirmąjį savaitgalį organizuojamas sąskrydis, skirtas pagerbti Lietuvos laisvės kovų dalyvius, prisiminti pasipriešinimo kovą už Lietuvos Nepriklausomybę, lietuvių tautos trėmimus į Sibirą. Apie jį pasakoja Valdas Kilpys.
Atstatyta partizanų žeminė
Apie šešis 1952 metais Girėnų kaimo apylinkėse žuvusius Lukšto būrio partizanus bei jų atminimo pagerbimą rašo Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Vaclovas Ringys.
Dr. Vaidotas Urbelis: „Lietuva nenori tenkintis minimumu ir garsiai reiškia savo ambicijas“
Pokalbis su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriumi aktualiais pasauliui bei Lietuvai temomis. „Sekant informacijos sklaidą, Lietuvos viešojoje erdvėje nė karto nepavyko aptikti bent menkiausios žinios apie ES ir NATO santykius. Dažniausiai Lietuvos narystė šiose dviejose organizacijose pateikiama greta ir nėra ne mažiausios užuominos apie konfrontaciją tarp šių organizacijų. Tuo tarpu užsienio spaudoje ši tema nėra tabu. Gal jūs galėtumėte plačiau papasakoti kas gi iš tikrųjų vyksta? Kokios nesutarimų priežastys?“ — domisi žurnalistas.
Šaulių sąjungos atkūrimo momentas Kauno istorijos metraštyje
LŠS muziejaus direktorius Vytautas Zenkus, remdamasis surinktais dokumentais, pasakoja apie sudėtingą mūsų šaliai periodą — 1988-1990 metus bei apie sunkumus, kuriuos teko patirti atkuriant Lietuvos šaulių sąjungą.
Moterų veikla Lietuvos šaulių sąjungoje 1919 — 1940
Apie tarpukario Lietuvos moterų sprendimą peržengti šeimos rato ribą ir kurti savo veiklos lauką visuomenėje straipsnyje rašo Vytauto Didžiojo universiteto magistrantė Almantė Grigaitė „Kauno šaulės parodė daugiausia organizacinio veikimo Šaulių sąjungoje — jos turėjo įkūrusios savo sporto komandas, organizavo vaikų vasaros aikšteles, steigė ir tvarkė Kauno šaulių klubą bei uoliai dalyvavo švietimo komisijoje.“
Lemtingieji Lietuvai — rugpjūtis ir spalis
„1939 m. rugpjūčio įvykiai buvo lemtingi Lietuvai, Europai, pasauliui. Nuo tada jie kasmet minimi ir vertinami politologų, istorikų, politikų, publicistų, visuomenės veikėjų. Tokiomis progomis naudinga pasklaidyti senus laikraščius ar užrašėlius“ — straipsnio įžangoje rašo Edmundas Simanaitis ir dėlioja visai nesenos ir ganėtinai nutolusios istorijos mozaikos epizodus.
Laisvųjų gyvenvietė
Tai tęsinys Antano Panavo straipsnio, kurio pradžia spausdinta rugpjūčio numeryje. Autorius subtiliai perteikia tremtyje, Rudniko laisvųjų gyvenvietėje,atsidūrusio jauno žmogaus įspūdžius ir išgyvenimus.
Šaknim į Lietuvą, šakom į gimtinės dangų, arba didelis žmogus su didele kamera
Daugeliui gražių, šviesių žmonių ne savo valia teko palikti gimtinę. Apie vieną tokių — Povilą Juodvalkį, Antrojo pasaulinio karo metais atsidūrusį Vokietijoje, o vėliau Jungtinėse Valstijose, pasakojama Lolitos Sipavičienės straipsnyje. Plačiau…
Per Lietuvą
Toronto Vlado Pūtvio kuopos vado Vytauto Pečiulio, šią vasarą kartu su žmona atvykusio pasisvečiuoti į gimtinę, įspūdžiai iš vasaros kelionių po Lietuvą.
Rikiuotės šaulių daugiakovės varžybos
Straipsnyje kalbama apie rugpjūčio pabaigoje Marijampolėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono bazėje, vykusias rikiuotės šaulių daugiakovės varžybos, kuriose dalyvavo komandos iš visų apskričių šaulių rinktinių ir Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos.
Riedlentės ir riedlentininkai
Miestų gatvėse pasirodę riedlentininkai iš pradžių Lietuvoje kėlė nevienareikšmes nuomones. Vieniems jie atrodė kaip „suoliukų laužytojai“, o kiti nematė jokio pavojaus. „Trimitas“ nusprendė giliau pasidomėti šiuo užsiėmimu, nes blogiausia, ką galima sugalvoti kalbant apie šį jaunimo užsiėmimą, būtų ignoravimas.
Vyko tradicinis žygis „Radvilų keliai“
Straipsnyje pasakojama apie Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko organizuotą žygį „Radvilų keliais“. „Ankstesnių žygių patirtis jau įrodė, kad tai yra puikus kariuomenės įvaizdžio formavimo bei visuomenės ir kariuomenės santykių stiprinimo būdas. Iš esmės tai yra nauja Lietuvos kariuomenės tradicija, kuri skatina žygio dalyvius fiziškai tobulėti, domėtis istorija. Tradiciškai šiuose žygiuose aktyviai dalyvauja ir šauliai.“ — rašo žurnalistas Valdas Kilpys.
Pasieniečių aviacijos rinktinė mini 15 —ąsias įkūrimo metinės
Skaitytojai supažindinami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) aviacijos padalinio šiandienine veikla, technine baze, trumpa organizacijos istorija bei uždaviniais.
Tas nelaimingasis Sibiras
Straipsnyje skaitytojai informuojami apie Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikiančią parodą „Tas nelaimingas Sibiras…“, kurioje žmonėms pristatoma daugiau nei 300 nuotraukų, įamžinančių prie Sibiro upių gyvenusių bei alinančiai dirbusių lietuvių būties ir buities akimirkas.
Verta paskaityti
Skaitytojų dėmesiui pristatomos dvi leidyklos „Šviesa“ knygos — „Lietuvių šeimos papročiai“ ir „Lietuvių kalendorinės šventės“. Pirmojoje pateikiamos svarbiausios Lietuvos tradiciniame kaime susiformavusios šeimos papročių ir švenčių tradicijos. Antrojoje pateikiami pagrindinių kalendorinių švenčių papročiai, aprašomos joms būdingos apeigos ir tradicinė jų reikšmė. Abiejų albumų tekstus papildo lietuvių fotografijos klasiko Balio Buračo archyvo ir šiuolaikinių Lietuvos fotografų darbai.