2015 METŲ VEIKLOS ANALIZĖS SANTRAUKA

instrukt 102Lietuvos šaulių sąjungai (toliau – LŠS) 2015 metai buvo intensyvūs ir kupini iššūkių, tačiau organizacija stiprėja ir tęsia darbus kurdami saugesnę Lietuvą. Pastaraisiais metais LŠS gali pasidžiaugti ne tik augančių narių skaičiumi (priimta daugiau nei 2 500 naujų narių), bet ir gausiausiu narių skaičiumi (daugiau nei 9 200 narių) per pastaruosius penkerius metus. Šiandieninėmis žiniomis LŠS narių skaičius jau viršijo 10 000. Svarbu paminėti, kad į LŠS gretas jungiasi žinomi Lietuvos visuomenės žmonės: politikai, žiniasklaidos, verslo atstovai, kurie demonstruoja pilietiškumo pavyzdį visuomenei ir svariai prisideda prie Sąjungos stiprėjimo. Per 2015 metus buvo įsteigta 10 naujų LŠS pareigybių, finansuojamų iš valstybės asignavimų. Tai padėjo sumažinti LŠS finansuojamų pareigybių skaičių ir tuo pačiu LŠS išlaidas. Pabrėžtina tai, kad jau 2015 metais LŠS narių skaičius galėjo perkopti ir 10 tūkst. narių ribą, tačiau 2015 metais buvo atsisveikinta su beveik 700 neveiklių, nario mokesčio nemokančių šaulių.

Sparčiai besiplečianti organizacija neišvengė vidinio „šoko“ – lūkesčių, poreikių atsinaujinti. 2015 metai buvo neatsiejami nuo permainų ir iššūkių LŠS veikloje, tačiau dėl objektyvių (teisinės bazės, personalo skaičiaus ir kompetencijos, resursų ir pan.) priežasčių teigiami pokyčiai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. LŠS patyrė tam tikrą organizacijos „šoką“, jį išlaikė ir sugebėjo užtikrinti veiklos tęstinumą.

Organizacijos pažanga ir sėkmė priklauso nuo motyvuoto ir kompetentingo personalo bei vadų – lyderių. 2015 metais dviejose šaulių rinktinėse buvo paskirti nauji rinktinių vadai. Pirmą kartą atkūrus LŠS šaulių rinktinės vadu (Vilniaus apskrities) buvo paskirtas profesinės karo tarnybos karininkas. Permainos vadų grandyje ir tam tikri interesai sukėlė LŠS vidinius rezonansus minėtoje rinktinėje, sulaukta žiniasklaidos dėmesio, buvo mestas šešėlis LŠS vadovybei, o tuo pačiu ir visai organizacijai. LŠS Garbės teismas paneigė vadovybei mestus kaltinimus, o iniciatorius patraukė drausminėn atsakomybėn. Nepaisant organizacijos reputacijai padarytos žalos, LŠS tapo labiau išprususi suvokdama narių pareigas, teises ir atsakomybę, labiau susitelkusi ir profesionali tarnaudama dėl Lietuvos, atsiribojusi nuo asmeninių interesų ir politinių pažiūrų šaulio tarnyboje. Vadų kvalifikacijos kėlimas, permainos vadų grandyse bus tęsiamos ir kitais metais.

LŠS teisinės bazės tobulinimas buvo vienas iš 2015 metų prioritetų. Konstruktyvaus dialogo keliu LŠS kartu su Krašto apsaugos ministerija parengė ir pateikė LR Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimą. Tai leido 2015 metais efektyviau vykdyti LŠS veiklą, tačiau atskleidė ir kitas šio įstatymo ateityje tobulintinas nuostatas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, taip pat parengtas pastaraisiais metais, sulaukė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Įstatymo pateikimas LR Seimui svarstyti atidėtas, tačiau LK perdavė LŠS automatinius šautuvus AK-4MT. Tai tapo dar vienu žymiu 2015 metų, o ir visos atkurtos LŠS laimėjimu. Taip pat 2015 metais buvo parengti kiti LŠS norminiai ir karinio rengimo dokumentai, tačiau atnaujinimo laukia esminis dokumentas, reglamentuojantis LŠS šaunamuosius ginklus, t. y. LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“.
LŠS svariai prisideda prie Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo, neformalaus vaikų švietimo ir krašto apsaugos populiarinimo. 2015 metais LŠS veikloje dalyvavo apie 5 400 jaunųjų šaulių, veikė 171 jaunųjų šaulių būrelis, įsteigtos trys šauliškos klasės (Alytuje, Varėnoje ir Juodaičiuose), organizuotos 58 jaunųjų šaulių vasaros stovyklos, kuriose dalyvavo 4 198 moksleiviai (apie 20 proc. daugiau nei 2014 metais), taip pat 1 506 jaunieji šauliai dalyvavo Lietuvos kariuomenės infrastruktūroje organizuojamuose jaunųjų šaulių pakopinio rengimo kursuose mokyklinių atostogų metu (rudenį, žiemą ir pavasarį). LŠS vasaros stovyklos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-330 patvirtintu „Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašu“. Pastaraisiais metais apie 50 proc. įstojusiųjų į Lietuvos karo akademiją kariūnų yra šauliai. 
Rengiant šaulius 2015 metais matoma pažanga, t. y. organizuojami vadų rengimo kursai, rinktinėse vykdomas kovinis šaudymas, dalyvaujama LK pratybose, dalyje rinktinių vedami Baziniai šaulio kursai. 2015 metais pradėti formuoti koviniai būriai, į kuriuos įstoti pareiškė norą apie 240 šaulių, pradėtas šaulių medicininis patikrinimas, mokymo programų rengimas ir kiti parengiamieji darbai. Pirmojo kovinio būrio priskyrimas LK planuojamas 2016 metais, tačiau jau dabar matomos spragos dėl kovinių būrių komplektavimo ir priskyrimo, todėl reikės tobulinti teisinę bazę, įskaitant ir LŠS įstatymą. LŠS, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu ir Tauragės rajono savivaldybe, įkūrė Lazerinę šaudyklą Tauragėje, kuria aktyviai naudojasi šauliai, jėgos struktūrų pareigūnai, kariai ir visuomenė. Pabrėžtina, kad projektas (apie 35 tūkst. Eur) buvo finansuotas LŠS lėšomis, nes LŠS įstatymas nenumato galimybės naudoti valstybės asignavimų LŠS ilgalaikio turto įsigijimui ar jo remontui. Lazerinės šaudyklos projektą ketinama tęsti ir 2016 metais pasirenkant kitą šaulių rinktinę. Nepaisant minėtų teigiamų pokyčių, reikia pripažinti, kad šaulių rengimas vis dar nėra pakankamai kryptingas ir koordinuotas. Todėl LK karių priskyrimas LŠS karinio rengimo organizavimui ir kovinių būrių integravimui pagerintų šią situaciją.
LŠS matomumas pastaraisiais metais augo dėl regione pasikeitusios geopolitinės situacijos, aktyvesnės LŠS veiklos, įstojusių į LŠS aktyvių ir visuomenei žinomų naujų narių, socialinių tinklo, interneto svetainės tobulinimo ir kitų veiksmų. LŠS vadas ir rinktinių vadai 2015 metais sudarė 10 naujų bendradarbiavimo sutarčių. LŠS 2015 metais organizavo antrąją tarptautinę konferenciją visuomenei, kurios tema buvo „Saugumo situacija Baltijos regione: grėsmės ir atsakas“. LŠS aktyviai remia Ukrainą: 2015 metais buvo surinkta apie 19 tūkst. Eur paramos Ukrainai, LŠS įsigijo ir išgabeno reikalingos medicininės įrangos į rytų Ukrainą, šaulių vasaros stovyklose viešėjo moksleivių grupės iš Ukrainos, rūpinamasi Lietuvoje besigydančiais sužeistais kariais. LŠS be paramos Ukrainai dalyvauja ir skatina įvairias savanorystės formas visuomenėje. LŠS vysto bendradarbiavimą su giminingomis organizacijomis mūsų regione (Estija, Latvija, Švedija), taip pat partneriais JAV ir JK. Bendraujant su partneriais pasigesta LŠS teisinės bazės anglų kalba, ypač LR Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su LŠS išeivijoje.
LŠS pajamos 2015 metais buvo 2 929 209 Eur, t. y. apie 700 tūkst. Eur arba apie 35 proc. daugiau nei 2014 metais. Valstybės asignavimai sudarė 1 062 797 Eur, apie 1 500 000 Eur pajamos gautos saugant LK ir valstybinius objektus (daugiau nei 85 proc. objektų apsaugos išlaidų sudaro darbo užmokestis ir kiti išlaikymo kaštai), apie 150 000 Eur sudarė visuomeninės, paramos lėšos (visuomeninės lėšos, parama LŠS yra žymiai didesnė, jei įskaičiuotume šaulių asmenines išlaidas uniformai, ekipuotei, ginklams, amunicijai, kurui ir kitas išlaidas šauliškai veiklai). Krašto apsaugos ministras asmeniškai domisi ir remia LŠS veiklą, svariai prisideda prie LŠS stiprinimo skirdamas didesnį finansavimą. Taip pat remia naujų pareigybių įsteigimą siekdamas efektyvesnės LŠS veiklos: palaipsniui atkuria prieš krizę (61 etatas) buvusį personalo skaičių, taip pat sprendžia kitus aktualius klausimus.
 
Spręstini klausimai:
1.Inicijuoti LRV 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ atnaujinimą įvertinant vėliau išleistų teisės aktų atitikimą.
2.Tarpininkauti dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto tobulinimo ir projekto pateikimo LR Seimo svarstymui.  
3.Inicijuoti LR Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus įvertinus LŠS kovinių būrių priskyrimo patirtį.  
4.Kreiptis į LR Seimo vertimo biurą su prašymu išversti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą į anglų kalbą.
5.Kreiptis į LR ŠMM dėl 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-330 „Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“ atnaujinimo. 
6.Tęsti LŠS veiklos finansavimo didinimą proporcingai su KAM finansavimo didinimu. Leisti iš valstybės asignavimų LŠS planuoti įsigyti šaudmenų, ekipuotės kariniam rengimui organizuoti, skirti finansavimą šaulių aprūpinimui uniformomis, spręsti valstybės finansavimą į LŠS ilgalaikį turtą, pvz., lazerinių šaudyklų plėtrą.     
7.Palaipsniui didinti LŠS nuolatinės tarnybos šaulių skaičių, atkuriant buvusį iki ekonominės krizės etatų skaičių. 

Rinktinių nariai

Rinktinių narių skaičiaus suvestinė

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys

LŠS štabo struktūra

Jaunųjų šaulių ugdymo pagrindiniai renginiai

LŠS saugomi pagrindiniai objektai

LŠS meno kolektyvai

LŠS nekilnojamas turtas

LŠS apranga

LŠS transportas

LŠS lėšos

Pilna 2015 metų veiklos ataskaita

© 2017 Lietuvos šaulių sąjunga. Visos teisės saugomos. Sprendimas: www.itpc.lt
Lietuvos šaulių sąjunga: Laisvės alėja 34, LT-44240 Kaunas, Įmonės kodas 191691799, PVM m.k. LT916917917